Ismet Elezi ka lindur nė fshatin Fterrė (Sarandė) mė 5.4.1920 nga njė familje patriotike. Babai i tij
Tahsin Elezi ka qenė pjesėmarrės aktiv nė Luftėn e Vlorės (1920), nė Organizatėn “Bashkimi“ dhe pjesėmarrės i
lėvizjes fanoliste tė qershorit 1924, shkak pėr tė cilin u internua nga regjimi monarkist i Zogut. Ėshtė pėrkujtuar me certifikatėn
e mirėnjohjes nga Kėshilli komunal i Lukovės (Sarandė).
Mėsimet e para i mori nė vendlindje. Nė vitin 1942 kreu Liceun e Tiranės dhe po atė vit fitoi konkursin
dhe shkoi nė Firence (Itali), ku filloi studimet nė Fakultetin e Letėrsi-Filozofisė. Pas kthimit nė Shqipėri, nė korrik tė
vitit 1943 merr pjesė nė Lėvizjen Nacionalēlirimtare me rininė antifashiste, deri nė ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė. Pas ēlirimit,
nė prill tė vitit 1945 u caktua tė punonte nė sektorin e propagandės tė Rinisė Antifashiste tė Shqipėrisė (BRASH) deri nė
shtator 1946.
Nė tetor 1946 deri nė korrik 1951 kreu studimet universitare nė Fakultetin e Drejtėsisė tė Universitetit
tė Leningradit (Petersburg) ku u diplomua jurist me diplomė tė shkėlqyer. Pas krijimit tė Universitetit tė Tiranės, nė periudhėn
1957 – dhjetor 1960, nėn udhėheqjen e profesiorit me famė botėrore Mihail Shargorodski, kreu studimet pasuniversitare
pėr marrjen e gradės shkencore (1961) dhe nė vitin 1972 mori titullin “profesor“. Gjatė viteve ka kryer funksione
shtetėrore: Prokuror Kasacioni para Gjykatės sė Lartė (1951-1955), Sekretar Shkencor
i Institutit tė Shkencave (1955-1957), Sekretar Shkencor i Universitetit qė nga krijimi i tij (1957-1966). Nga viti 1966 deri
nė vitin 1985, ka kryer detyrėn e Kryetarit tė Byrosė Juridike nė Kėshillin e Ministrave.
Nė fushėn pedagogjike, veprimtarinė si pedagog i jashtėm e filloi nė vitin akademik 1952 – 1953
nė Fakultetin Ekonomik, ku zhvilloi lėndėn “Bazat e shtetit e tė sė drejtės”. Nga viti 1957 – 1995 nė Fakultetin
e Drejtėsisė ka dhėnė lėndėn e sė drejtės penale (pjesa e posaēme), si dhe mė pas lėndėt e kriminologjisė dhe tė politikės
penale.
Ka zhvilluar ligjėrata nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės, nė Shkollėn e Magjistraturės,
nė Universitetin Justiniani I dhe Universitetin Wisdom.
Nė fushėn e botimeve shkencore, ėshtė autor i mbi 280 botimeve, nga tė cilat 34 libra, monografi, tekste
universitare dhe artikuj shkencorė. Veprimtaria shkencore ėshtė zhvilluar sidomos nė dy fusha kryesore: nė tė drejtėn penale
dhe nė tė drejtėn zakonore. Ndėr botimet kryesore: “E drejta Penale (Pjesa e Posaēme) (botuar dhjetė herė), monografitė
“Mbrojtja juridike penale e jetės sė njeriut nė Shqipėri, “E drejta zakonore penale e shqiptarėve“, vlerėsuar
me ēmimin e Republikės sė shkallės sė dytė, E drejta zakonore e Labėrisė, Zhvillimi i legjislacionit penal, Kanuni i Labėrisė,
Mendimi juridik shqiptar etj.
Ka qenė bashkautor nė 12 botime testesh e monografish. Ka mbajtur referate e kumtesa nė konferenca
kombėtare e ndėrkombėtare.
Ka dhėnė ndihmesė nė hartimin e legjislacionit penal shqiptar.
Nė vitin 1998, Qendra Ndėrkombėtare e Biografive nė Kembrixh (Angli) e ka shpallur “Njeriu Ndėrkombėtar
nė Shkencė“.
Nė vitin 2011 “Association International de droit penal“ me qendėr nė Francė, e ka shpallur
“President nderi tė grupit kombėtar shqiptar“.
Nė veprimtarinė shkencore ka qėnė dhe anėtar i Bordit tė fondacionit “Zgjidhja e Konflikteve
dhe Pajtimi i Mosmarrėveshjeve”; aktivist i Shoqatės Kulturore atdhetare “Labėria“; anėtar i bordit tė disa
revistave shkencore. Mban statusin e veteranit.