Si rezultat i njė
pune shkencore shumėvjeēare, u bė e mundur qė tė botohet e tė vihet nė qarkullim libri: “Zhvillimi historik i mendimit
teorik – juridik shqiptar” nga autorėt prof.dr.Ismet Elezi dhe Ma. Ela Elezi.
Ky botim u realizua
si rezultat i ndihmės sė ēmuar tė mikut tė dashur e tė respektuar prof.dr. Maksim Haxhia, tė cilit i shprehim falėnderimet
dhe mirėnjohjen tonė tė thellė.
Libri ėshtė vazhdim
i botimit tė parė (1999) i plotėsuar e azhurnuar jo vetėm pėr periudhėn deri nė vitin 1999, por sidomos ėshtė pasuruar me
arritjet e dhjetėvjeēarit nė vijim 1999 – 2009.
Qėllimi i librit ėshtė
tė bėjė tė njohura para opinionit tė studentėve e tė juristėve, si dhe tė opinionit publik, botimet e autorėve shqiptarė nė
Shqipėri e nė Kosovė.
Me keqardhje shėnojmė,
se duke mos pasur nė dispozicion tė gjitha botimet e autorėve shqiptarė jashtė Shqipėrisė, nuk kemi mundur t’i pasqyrojmė
nė libėr.
Mendimi teorik –
juridik shqiptar pėrfshin tė gjitha degėt e sė drejtės, duke filluar nga historia e shtetit dhe tė sė drejtės nė Shqipėri
e nė Kosovė, nė fushėn e sė drejtės kushtetuese, tė sė drejtės administrative, tė sė drejtės civile, tė procedurės civile,
familjare, tė punės, tregtare dhe tė financave, penale, procedurale penale, kriminalistikės, kriminologjisė, politikės kriminale,
viktimologjisė e tė sė drejtės ndėrkombėtare.
Veē kėtyre nė libėr
ėshtė trajtuar edhe mendimi teorik – juridik nė shtypin periodik sipas fushave tė sė drejtės, nė jurisprudencėn shqiptare
dhe pėr reformėn nė drejtėsi.
Nė kuadrin e jurisprudencės
janė evidentuar disa vendime me karakter parimor tė Kolegjeve tė Bashkuara tė Gjykatės sė Lartė dhe Gjykatės Kushtetuese pėr
disa ēėshtje penale.
Si burime kryesore
kanė shėrbyer librat, tekstet universitare, revistat shkencore e profesionale, posaēėrisht pas Luftės sė Dytė Botėrore e nė
vazhdimėsi.
Libri jep njohuri
kryesore pėr vlerat dhe nivelin shkencor tė botimeve, si dhe nxjerr disa konkluzione kryesore, me tė cilat argumentohet se
botimet juridike janė pjesė pėrbėrėse e kulturės sonė kombėtare, e cila, duke ruajtur identitetin e saj kombėtar ka bėrė hapa
tė rėndėsishėm pėr t’u integruar me dinjitet nė atė evropiane.
Me kėtė libėr synohet
tė nxiten juristėt e rinj, studiuesit nė Shqipėri e nė Kosovė, pėr ta zhvilluar nė nivele mė tė larta mendimin teorik –
juridik me botimet e tyre nė fusha tė ndryshme tė sė drejtės.
Shpresojmė e urojmė
qė ky libėr t’u shėrbejė studentėve tė fakulteteve tė drejtėsisė, masterave, kandidatėve pėr doktoraturė, e juristėve
tė tjerė, pėr tė njohur tė kaluarėn, qė tė pėrparojnė nė tė ardhmen.